Prof. Jolantos Zabarskaitės pamoka

Lietuvių kalbos pamokos visada susideda iš trijų dalių. Mes  mokomės kalbinės raiškos ir plečiame savo žodyną, o taip pat mokomės rašybos, kurios neįmanoma atsieti nuos svarbiausių lietuvių kalbos gramatikos dalykų. O kad būtų įdomiau ir linksmiau, perpiname pamoką įvairiais įdomiais faktais iš Lietuvos istorijos, geografijos, meno, kasdieninio žmonių gyvenimo, jaunimo veiklų ir pasiekimų. 

Pamoką pradėjome nuo virtualios ekskursijos realiu laiku į šaltą ir suledėjusią Neringą. Vėliau pamokoje mes plėtėme miesto leksikos fondą, prisiminėme lietuviškus žodžius, kurių reikia norint papasakoti apie miestą ir orientuotis mieste, t. y. paklausti kelio, nurodyti kryptį ir pan. Moksleivės patarė, kur reiktų apsilankyti mokytojai jų mieste. Žiūrėjome žaismingą filmuką apie Vilnių.

Mokydamiesi rašybos turime išmanyti žodžio dalis, skirti šaknis, galūnes, priešdėlius ir priesagas, nes jie susiję su rašybos taisyklėmis, nosinėmis raidėmis žodžių galūnėse, šaknyse, priešdėliuose. Šioje pamokoje kaip riešutus gliaudėme žodžių sudėtį, ieškojome šaknų, priesagų, priešdėlių, galūnių. Vėl ir vėl kartojome, kad vienaskaitos galininkas ir daugiskaitos kilmininkas rašomi su nosinėmis. Įsidėmėjome priešdėlius są ir į. 

Kūrėme dialogus, kaip nuvažiuoti į įdomiausias Vašingtono vietas. Raštu tekstą apie savo miestą moksleivės sukurs namuose. 

Kalbos išmokti galima tik vienu būdu – kalbant. Rašybos – rašant. 

Dar buvo visko. Prisiminėme, kaip praeitoje pamokoje mokėmės palyginimų. Grįžome ir prie savo baltiškos kilmės, rekonstruotų baltų lygiadienio švenčių.  

O pamoką baigėme aptardamos garsiąją Petro Rimšos skulptūrą Lietuvos mokykla. Tai skulptūra, pasakojanti apie spaudos draudimo laikus, kai lietuvių kalba buvo uždrausta. Kodėl? Todėl, kad po pamokos laukė pokalbis apie laisvę ir lietuvių kovą dėl jos.