Jūratės Valuckienės sveikinimas

Kiekvienais metais rugpjūčio auksiniuose laukuose besibūriuojantys gandrai primena, kad vasara baigiasi ir artėja rudens metas. Rugsėjis man – visada nauja pradžia, kelias, vedantis į Mokyklą. Ir reikia prisipažinti, kad ne tiek svarbu, kokio amžiaus žmogus eina tuo keliu, daug svarbiau, kad jis eina mokytis: pažinti, atrasti, suprasti ir dalintis savo pažangos džiaugsmu... Ir dar, kad jo laukia Mokytojai, pasiryžę  įkvėpti, padrąsinti, mokyti mokytis ir suprasti tiek supantį pasaulį, tiek save...

Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad taip toli nuo Lietuvos duris atveria dar viena mokykla, kurioje bus mokoma lietuviškai, padedama pažinti ir atrasti lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją ir kultūrą. Pasiryžti mokyti ir mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba kitakalbėje aplinkoje- didžiulis iššūkis ir sunkus darbas, reikalaujantis ne tik noro ir laiko, bet ir ryžto bei valios anksti keltis, važiuoti, ruoštis pamokoms, padėti savo vaikui atlikti mokytojų skirtus namų darbus, padrąsinti kalbėti lietuviškai... Tačiau kartu tai ir džiaugsmas būti kartu, gerti gimtosios kalbos skambėjimą,  prisijaukinti tėvų ir senelių papročius ir tradicijas, jas tęsti ir nepamiršti Lietuvos...

Mokykla, kaip organizacija, yra išskirtinis reiškinys. Iš vienos pusės – ji tokia, kaip ir visos, turinti savo viziją ir tikslą, darbo planus ir tvarką, vadovus ir pavaldinius, klientus ir konkurentus... Iš kitos pusės – tai vyksmas, pateikiantis ne sveriamą produktą, skaičiais matuojamus rezultatus, bet ugdantis asmenybę ir rengiantis ją ateičiai. Kokie yra geros mokyklos bruožai, kaip juos atpažįsta mokslininkai, praktikai, ką mano tėvai ir mokiniai – jau kitų susitikimų temos, o dabar – sveikinimai pradedant pažinimo ir mokymosi kartu lietuvių kalba džiaugsmo kelionę.. GRAŽIŲ IR SĖKMINGŲ MOKSLO METŲ .

Nuoširdžiai,
Dr. Jūratė Valuckienė