,,Mokytis – tai lyg dėlioti dėlionę” B. C. Charlton

Spalio 3 dieną mokinukai rimtai dirbo, darė įvairiausius darbelius, dainavo, šoko.
Mokytojai testavo vaikus.
Koks yra vertinimo tikslas?
Vertindami mes klausome ir stebime, ką mokinys geba daryti.

Ieškome to, kas yra gerai – mokinio stipriųjų ypatybių.

Kodėl tai svarbu? ,,Mokytis – tai lyg dėlioti dėlionę. Lygi detalės briauna – tai, ką mokinys žino, jo gebėjimų pamatas. Mokytojas pasitelkęs neformalųjį vertinimą, stebi, ką mokinys geba. Tada kyla klausimas: ką mokiniui dar reikia sužinoti? Tai iliustruoja dantytos dėlionės gabalėlio kraštinės.

Mąstydamas, kaip kuo geriau sudėti tuos dantytus gabalėlius, mokytojas planuoja pamoką, kokių jis turi imtis tolesnių žingsnių. Toji pamoka – tai projekcija į kitą dantytą dėlionės gabalėlį; ši projekcija yra kaip jungtis tarp žinoma ir nauja. Geriausia, kad šitai, kaip ir visa, kas nauja, suteikia galimybę įgyti naujos informacijos. Ilgainiui vis stebėdamas klasę mokytojas nuolat mato, ką kiekvienas mokinys žino ir turi dar sužinoti.

Ciklas kartojasi – kiekviena žinių dalelė atveria duris naujiems klausimams ir naujų dalykų mokymui.

Formuojamasis vertinimas apima visą pastebėjimą apie mokinio gebėjimus spektrą. Mokytojas turi atkreipti dėmesį, įsidėmėti, ką mokinys daro gerai, ir numatyti tolesnius žingsnius."

B.C. Charlton ,,Neformaliojo vertinimo strategijos".