Dėkojame mokytojui
Žodžių žiedyne išsiskleidė žiedas, ant kurio rudeninės saulės ranka užrašyta KILNUS. Jis kildinamas iš žodžių „kilti“ ir „kilmė“. Tai keliantis pagarbą, doras, taurus, kilnios dvasios žmogus. Su vaikais aiškinomės šio žodžio prasmę, ieškojome sinonimų. Minėjome vaikų ir mokytojų kilnius poelgius.
Mokiniai ir tėveliai sveikino mokytojus profesinės šventės proga: išradingai paruošė spalvingą sveikinimą. Bet pati tikriausia mokytojo diena yra ta, kai mokytojas moko vaikus, todėl sklandžiai vyko pamokos.
Ketvirtokus mokytoja Aldona Shapiro mokė švelniai pakalbinti vėją ir pagirti jį už gerus darbus. Kūrybingi ir linksmi vaikai kūrė trumpus pasakojimus apie šalį, kurioje nieko negalima dirbti, rašė melų pasakas.
Šeštokės ir septintokės rašė mokytojams laiškus, juk daug gražių minčių galima išreikšti, kai nėra jaudulio, kai nesusitinka žvilgsniai. Per istoriją mergaitės sužinojo daug įdomių dalykų apie Lietuvą. Išradingai mokytojas Eigirdas Saulius Kruopis veda mokinius per žinių šalį.
Mažieji vaikučiai daug nuveikė darbelių: piešė, klijavo, rašė, dainavo, šoko. Atrodo, kad vaikučiai dar maži, bet jau mokytoja Aušra moko rašyti raideles, skaičiukus, juk ką anksti išmoksi, ant pečių nenešiosi. Gandriukų darbeliai labai kūrybiški. Tikri meno kūrinėliai.
Mokykla gauna vertingų dovanų iš Lietuvos. Neseniai gavome poetų Pauliaus Norvilo, Liutauro Degėsio ir Ernesto Noreikos knygų. Tai didelis malonumas sklaidyti dar leidykla kvepiančias, gražiai iliustruotas, pilnas paslapčių knygas su užrašu: „Vašingtono lietuvių mokyklai! Linkėjimai iš Lietuvos”. Branginame šias dovanas, mielai skaitysime Skaitytojų klube.