Poeto Vlado Braziūno sveikinimas

Sesės ir broliai lietuviai!

Būčiau laimingas išgirdęs, kaip Jūsų lūpos su meile linksniuoja: „lietùvių kalbà“, „lietùvių kalbõs“, „lietùvių kal̃bai“... Kaip prie šių dviejų man gražiausių žodžių deda kitus žodžius, kaip atidžiai klausosi ypatingos lietuviškų žodžių tarsenos, širdingos jų intonacijos, švelnios ir skambios jų muzikinės slinkties.

Lietuvių kalba, kaip ir visos kitos pasaulio kalbos, yra lobis. Tam, kuris gimė lietuvis, lietuvių kalba yra didžiulė jo išskirtinumo galimybė. Didinkim tą lobį ir būkim išskirtiniai. Kiti išskirtiniai bus kitkuo, nepavydėkim niekam, o tyliai ir atkakliai siekim savo išskirtinumo, savo pagrindo po kojom – nelengvos, užtat tokios brangios, tokios telkiančios tėvų kalbos. Lietuvių kalbos.

Poetas Vladas Braziūnas